Apie mus | Kauno Laisvųjų krikščionių bažnyčia

Kas mes esame?

Esame evangelinė anabaptistinė bažnyčia, tikėjimo bendruomenė, įsikūrusi nuo 1997 m. Kaune.
Kauno laisvųjų krikščionių bažnyčia - tai šeima, vieningai einanti link išganymo ir teisumo. Mūsų vizija yra būti skelbiančia, priimančia ir auginančia, o svarbiausia – mylinčia bažnyčia!

Tikėjimo išpažinimas

Kauno Laisvųjų Krikščionių Bažnyčios tikėjimo pagrindai

į vieną Dievą,

kuris egzistuoja trijuose asmenyse: Dievas Tėvas, Dievas Sūnus, Jėzus Kristus ir Dievas – Šventoji Dvasia. Visi trys asmenys yra Dievas ir turi savyje Dievo esmę, savybes ir tobulumą.

(Jn 15, 26; 2Kor 13, 13-14; Mt 28, 19; 1Pt 1, 2; Jn 1, 1-3, 14, 18; Apd 5, 3-4, Mt 3, 16-17; 1Kor 3, 16; Jn 6, 27)

a man riding a skateboard down the side of a ramp

a man riding a skateboard down a street next to tall buildings

į Dievą Tėvą –

tobulą tiesą ir tobulą meilę, visaapimantį ir visagalintį. Jam svarbūs žmonių reikalai. Jis girdi ir atsako į maldas, gelbsti nuo nuodėmės ir mirties tuos, kurie ateina pas Jį per Jėzų Kristų.

(Ps 145, 17; 1Jn 1, 5; 1Jn 4, 8-10, 16; Hebr 4, 13; Apr 1, 8; 1Jn 1, 9; Mt 6, 6; Mt 6,31-32, Jn 3,16-18; Tit 3, 4-6)

amžintąjį Dievo Sūnų, tikrąjį Dievą ir tikrąjį žmogų, pradėtą iš Šventosios Dvasios ir gimusį iš mergelės Marijos.

(Hebr 7,22-29; Apr 22, 12-13, 20; Kol 2, 9; Fil 2, 6-8; 1Jn 5, 20; Mt 1, 18-24; 1Tim 2, 5)

į Jėzų Kristų,

Mes tikime:

kaip trečiąjį Dieviškosios Trejybės asmenį, kuri liudija apie Dievo žodžio tikrumą, parodo pasauliui nuodėmę, apreiškia dvasines tiesas, prikelia naujam gyvenimui nusidėjusį žmogų, vadovauja kiekvieno dvasiniam pažinimui, kuris tiki Dievą, liudija, kad mes Dievo vaikai, atveda į tiesos ir tikrąjį kelią įvairiose gyvenimo aplinkybėse ir padedamose orientuotis.

(Jn 16, 7-15; Rom 8, 14-16, 26-27; Tit 3, 5; Apd 5, 3-4; 1Kor 2, 14-16)

kad Dieviškas apreiškimas paskelbtas per pranašus, Jėzų Kristų ir apaštalus, yra neklystantis, absoliutus ir užbaigtas.

kad visa, kas regima ir neregima, buvo Dievo tobulai sutverta.

į Šventąją Dvasią,

Nuodėmė atėjo per šėtoną. Dabar ji yra veikianti blogio jėga. Jis amžių pabaigoje, kartu su puolusiais angelais bus įmestas į „ugnies ežerą“ – pragarą.

(1Pt 1; Kol 1, 16; Ez 28, 14-19; Ef 2, 1-3; 1Pt 5, 8; 2Kor 4, 4; Apr 20, 10; Mt 25, 41; Iz 14, 12-15)

Jis išdėstytas Šventajame Rašte. Šventąjį Raštą sudaro 66 Senojo Testamento ir Naujojo Testamento knygos. Visas Šventasis Raštas yra Dievo įkvėptas (2Tim 3, 16). Buvo paskelbtas ne žmogiškos išminties žodžiais (1Kor 2, 13). Jį skelbė Dievo įkvėpti šventi žmonės, vedami Šventosios Dvasios.

(2Pt 1, 21; 1Pt 1, 10-12; Jn 7, 15-17; 1Kor 2, 10; Jn 14, 26; Gal 1, 11-12, 15-16)

kad žmogus sutvertas pagal Dievo atvaizdą ir paveikslą,

sugundytas šėtono, nusidėjo, prarado asmeninį ryšį (bendravimą su Dievu) ir dvasiškai mirė. Visa žmonija neša savyje šią sugadintą prigimtį, vedančią į nuopuolį.

(Pr 1, 26-27; Pr 2, 7; Pr 3, 1-7, 15-24; Rom 3, 9-18; Rom 7, 14-20)

kad Dievas myli puolusį žmogų,

sudaro laisvo pasirinkimo galimybę ir siūlo sielos išgelbėjimą bei ryšio su Juo atstatymą per tikėjimą į išgelbstinčią Jėzaus Kristaus auką.

(Jn 3, 16-21; Rom 2, 4; Jn 12, 46-47; Jn 17, 20-21: 1Kor 1, 9)

kad Jėzus Kristus mirė, kaip sako Raštai, už mūsų nuodėmes,

teisus už neteisiuosius. Dėka Jėzaus Kristaus aukos, nusidėjęs žmogus yra skelbiamas atpirktu, apvalytu, išteisintu ir sutaikytu su Dievu.

(1Pt 1, 18-19; 1Pt 2, 24-25; Apr 1, 5; 1Kor 1, 30; Rom 4, 25; Rom 5, 11; 2Kor 5, 18)

kad Dievas skelbia išgelbėjimą Jėzuje Kristuje per malonę,

kaip Dievo dovaną, kurios niekas negaliu užsitarnauti gerais darbais, ar įgyti vykdant religinius ritualus ir apeigas. Dievo dovana yra tobula ir išbaigta. Nuo pat dvasinio gyvenimo pradžios žmogus gauna ir Šventosios Dvasios dovaną.

(Rom 3, 24; Ef 2, 8-10; Gal 2, 16; 3, 11; Jok 1, 17; Ef 1, 13; Jn 3, 5-7)

kad atgimimas iš aukšto yra naujas dvasinis gyvenimas,

prasidedantis įtikėjus Jėzų Kristų, kaip asmeninį Išgelbėtoją. Dėka tikėjimo, žmogus tampa nauju kūriniu ir gyvena Dievui paskirtą gyvenimą.

(Pt 1,3; Gal 2, 20; Tit 3, 5; 2Kor 5, 17-18; Rom 8, 9)

į Jėzaus Kristaus prisikėlimą iš numirusiųjų.

Jėzus Kristus prikeltas Dievo jėga, paimtas į dangų ir yra Dievo Tėvo dešinėje. Jis yra vienintelis tarpininkas tarp Dievo ir žmogaus, Vyriausias kunigas ir užtarėjas kiekvienam, kuris su tikėjimu kreipiasi į Jį.

Mt 28, 6; Lk 24, 34; Rom 6, 4; Apd 1, 9-11; Apd 2, 32-33; Apd 7,55-56; Ef 1, 20; Kol 3, 1; 1Tim 2, 5: Hebr 4, 14-15; 26-27; 8, 1; 1Jn 2, 1; Hebr 12, 24)

Bažnyčia yra Kristaus kūnas ir Jo sužadėtinė,

kur kiekvienas tikintysis yra Šventąją Dvasia pakrikštytas (sujungtas, panardintas) į Kristaus kūną (1Kor 12, 13). Krikštas Šventąja Dvasia yra Šventosios Dvasios veiksmas, įvykstantis vieną kartą, įtikėjimo metu.

(1Kor 1, 2; Ef 2, 19-22; Rom 12, 5; Ef 4, 12; 2Kor 11, 2; Apr 21, 2; 1Kor 12, 13; Gal 3, 27-28)